Sąskaitos

Šilumos tiekimą ir pardavimą vartotojams reglamentuoja gausybė teisės aktų, kuriuose naudojami terminai gana painūs netgi specialistams. Kad būtų lengviau suprasti mokėjimo pranešimuose pateiktą informaciją, perskaitykite žemiau esančią informaciją. Perskaitykite ir išsaugokite ją. Jei turėtumėte papildomų klausimų, Jums pasiruošę padėti kvalifikuoti mūsų bendrovės vartotojų aptarnavimo centro darbuotojai.

Plotą apibūdinantys terminai

Mokėtojo buto (kitų patalpų) naudingasis plotas (m²) – tai pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nustatytas buto (patalpos) plotas. Reikalingas tik statistikai. Sąskaitoms už šilumą išrašyti nenaudojamas.

Mokėtojo buto (kitų patalpų) naudingasis sąlyginis plotas (m²) – tai buto plotas, kuris naudojamas paskirstant šilumą ir išrašant sąskaitas. Beveik visiems vartotojams jis sutaps su nekilnojamojo turto registre nurodytu buto plotu ir skirsis tik tuomet, jei pastate naudojamas toks šilumos paskirstymo metodas, kuris numato galimybę, kad sąlyginis šildomas plotas, gali skirtis nuo nustatytų pagal nekilnojamojo turto registro duomenis.

Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų naudingasis sąlyginis plotas (m²) – visų pastato butų (kitų patalpų) naudingųjų sąlyginių plotų suma.

Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų šildomas naudingasis sąlyginis plotas (m²) – visų šildomų pastato butų (kitų patalpų) naudingųjų sąlyginių plotų suma.

Pradiniai duomenys

Daugiabučio namo įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenys (MWh) – pastato įvade (dažniausiai šilumos punkte) įrengtо bendrо namo šilumos skaitikliо duomenys. Mokėjimo pranešime nurodoma informacija, kokie buvo skaitiklio parodymai praėjusio ir šio (atsiskaitymo) mėnesio pabaigoje, kurių skirtumas rodo name iš viso suvartotą šilumos kiekį per atsiskaitymo laikotarpį.
Daugiabučio namo geriamo vandens karštam vandeniui ruošti apskaitos prietaiso rodmenys. Informacija apie geriamojo vandens skaitiklio, įrengto prieš namo karšto vandens ruošimo sistemą, rodmenis, t.y. kokie buvo geriamojo vandens skaitiklio parodymai praėjusio ir šio (atsiskaitymo) mėnesio pabaigoje. Skirtumas rodo, kiek name buvo iš viso suvartota geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti per atsiskaitymo laikotarpį.
Butų ir kitų patalpų savininkų deklaruotas karšto vandens kiekis (m³). Šiame punkte rasite informaciją apie tai, kiek pastato butų savininkai deklaravo (pranešė, kad suvartojo) karšto vandens. Atskira eilute pateikiama informacija apie karšto vandens kiekius, priskiriamus pagal normatyvus tiems vartotojams, kurių butuose neįrengti karšto vandens apskaitos prietaisai, arba tais atvejais, jeigu gyventojai neįsileidžia skaitiklių rodmenų patikrinti atėjusių darbuotojų.

Name suvartotos šilumos paskirstymas pagal paslaugas

Name suvartotos šilumos paskirstymas

Šilumos kiekis, priskirtas butams ir kitoms patalpoms šildyti (kWh) – šilumos kiekis, priskirtas centralizuoto šildymo sistemos vartotojų butams šildyti.
Šilumos kiekis, priskirtas pastato bendrosioms reikmėms (kWh) – šilumos kiekio dalis, paskirstoma visiems namo butams ir kitoms patalpoms, nepriklausomai nuo to, ar jie prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos, ar šildosi kitu būdu. Šis šilumos kiekis išskiriamas iš viso pastato šildymui suvartoto šilumos kiekio tik tuo atveju, jei tai numato pastate naudojamas šilumos paskirstymo metodas, pvz.: jei pastate yra turinčių individualią šilumos apskaitą vartotojų arba vartotojų, besišildančių kitais būdais.
Šilumos kiekis, priskirtas geriamajam vandeniui šildyti (kWh) – karšto vandens kiekis, nustatytas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, geriamojo vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, dauginant iš šilumos sąnaudų, reikalingų 1 m³ karšto vandens paruošti, kurios yra 51 kWh/m³ (vadovaujantis Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika).

PASTABA: 2018 m. lapkričio mėn. Valstybinė kainų ir energetikos komisija rekomendavo atsisakyti anksčiau galiojusio šilumos kiekio, priskirto geriamajam vandeniui šildyti, termino – šilumos kiekio karštam vandeniui tiekti dalis, sunaudota geriamojo vandens pašildymui iki teisės aktais nustatytos temperatūros. Šis kiekis apskaičiuojamas butų ir kitų patalpų savininkų deklaruotą karšto vandens kiekį dauginant iš karšto vandens kainos kintamojoje dedamojoje nurodyto šilumos kiekio prilyginamo šalto vandens pašildymo normatyvui (kWh/m³).
Šilumos kiekis, kuris praėjusiais metais tuo pačiu atsiskaitymo laikotarpiu buvo priskirtas geriamajam vandeniui šildyti (kWh) – karšto vandens kiekis, nustatytas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, geriamojo vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, dauginant iš šilumos sąnaudų, reikalingų 1 m³ karšto vandens paruošti, kurios yra 51 kWh/m³ (vadovaujantis Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika).

PASTABA: 2018 m. lapkričio mėn. Valstybinė kainų ir energetikos komisija rekomendavo atsisakyti anksčiau galiojusio šilumos kiekio, priskirto geriamajam vandeniui šildyti, termino – šilumos kiekio karštam vandeniui tiekti dalis, sunaudota geriamojo vandens pašildymui iki teisės aktais nustatytos temperatūros. Šis kiekis apskaičiuojamas butų ir kitų patalpų savininkų deklaruotą karšto vandens kiekį dauginant iš karšto vandens kainos kintamojoje dedamojoje nurodyto šilumos kiekio, prilyginamo šalto vandens pašildymo normatyvui (kWh/m³).
Šilumos kiekis cirkuliacijai – faktinis (kWh) – šilumos kiekio karštam vandeniui tiekti dalis, sunaudota cirkuliuojančio karšto vandens temperatūros palaikymui ir vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui, kartais buityje vadinama „gyvatuko mokesčiu". Šis kiekis nustatomas eksperimento būdu, atliekant faktinio šilumos kiekio matavimus, arba šildymo sezono metu cirkuliacijai nustatyti naudojama vidutinė pastato cirkuliacinės sistemos galia, nustatyta nešildymo sezono metu.
Šilumos kiekis cirkuliacijai – apmokestintas ir išdalintas vartotojams (kWh) – apmokestintas ir išdalintas vartotojams šilumos kiekis cirkuliacijai. Jis bus matomas tik tuo atveju, jei bus mažesnis už faktinį.
Šilumos kiekis, kuris praėjusiais metais tuo pačiu atsiskaitymo laikotarpiu buvo priskirtas karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) (kWh) – praėjusių metų šilumos kiekio karštam vandeniui tiekti dalis, sunaudota cirkuliuojančio karšto vandens temperatūros palaikymui ir vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui.
Su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis pastate (kWh) – skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade padauginto iš vandens pašildymo normatyvo (51 kWh/m³), ir šilumos kiekio, priskirto geriamajam vandeniui šildyti.

PASTABA: Jei pastate yra tik vienas (įvadinis) šilumos skaitiklis, tai jo rodmenų skirtumas (visas suvartotas šilumos kiekis pastate) yra lygus 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų šilumos kiekių sumai.

Šilumos suvartojimas name

Dienolaipsniai per atsiskaitymo mėnesį (parų skaičius x °C) – tai šildymo sezono trukmės paromis ir vidutinės lauko ir patalpos temperatūrų skirtumo sandauga, pvz.: kai šildymo sezono trukmė lygi 30 parų, vidutinė lauko temperatūra lygi 0 °C bei priimant sąlygą, kad patalpos temperatūra yra ne mažiau nei 18 °C, per atsiskaitymo laikotarpį buvo 30 х (18 – 0) = 540 dienolaipsnių.
Vidutinis šilumos kiekis, tenkantis namo 1 m² naudingojo ploto per atsiskaitymo laikotarpį kWh/m²/dienolaipsniui – vidutinis šilumos kiekis, tenkantis namo 1 m² naudingojo (sąlyginio) ploto per atsiskaitymo laikotarpį, padalintas iš dienolaipsnių.
Vidutinis šilumos kiekis, kuris praėjusiais metais tuo pačiu atsiskaitymo laikotarpiu teko namo 1 m² naudingojo ploto kWh/ m²/dienolaipsniui – vidutinis šilumos kiekis, tenkantis namo 1 m² naudingojo (sąlyginio) ploto praėjusiais metais tą patį atsiskaitymo laikotarpį padalintas iš dienolaipsnių.
Vidutinis šilumos kiekis, tenkantis namo šildomo 1 m² naudingojo sąlyginio ploto per atsiskaitymo laikotarpį kWh/m²/dienolaipsniui – vidutinis šilumos kiekis, tenkantis namo 1 m² šildomo naudingojo (sąlyginio) ploto per atsiskaitymo laikotarpį padalintas iš dienolaipsnių.
Vidutinis šilumos kiekis, tenkantis namo 1 m² naudingojo (sąlyginio) ploto per atsiskaitymo laikotarpį (kWh/ m²) – tai: („Šilumos kiekis, priskirtas butams ir kitoms patalpoms šildyti“ + „Šilumos kiekis, priskirtas bendro naudojimo patalpoms šildyti“) / „Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų naudingasis (sąlyginis) plotas“.

PASTABA: 2017 m. birželio 15 d. įsigaliojus naujos redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priedui ši informacija mokėjimo pranešimuose nepateikiama.

Vidutinis šilumos kiekis, tenkantis namo 1 m² šildomo naudingojo (sąlyginio) ploto per atsiskaitymo laikotarpį (kWh/m²) – tai centralizuoto šildymo sistemos vartotojui priskirtas šilumos kiekis 1 m² naudingo sąlyginio ploto šildymui. Apskaičiuojamas: („Šilumos kiekis, priskirtas butams ir kitoms patalpoms šildyti (kWh)“ + „Šilumos kiekis bendro naudojimo patalpoms šildyti, tenkantis tik šildomiems objektams)“ / „Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų šildomas naudingasis (sąlyginis) plotas“.

PASTABA: 2017 m. birželio 15 d. įsigaliojus naujos redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priedui ši informacija mokėjimo pranešimuose nepateikiama.